Greitoji medicininė pagalba Tokijuje

O jei greitoji atvažiuotų be vaistų?

Japonija garsėja kaip viena saugiausių ir drausmingiausių sveikatos priežiūros sistemų pasaulyje. Šią savaitę turėjau galimybę susipažinti ir paklausinėti, kqip veikia GMP Tokijuje. Tačiau pirmi įspūdžiai – kontrastingi.

Iš šono, tikriausiai, atrodėme juokingai: bendravome su Google Translate, rankų gestais ir viso kūno kalba. Jie susiėmę už galvos nuo mano klausimų, o aš bandau suprasti, kaip jie dirba be vaistų.

Taip, taip, be nuskausminamųjų, be raminamųjų, be kraujospūdį reguliuojančių medikamentų. Tik gliukozė ir adrenalinas (kuris, beje, atsirado visai neseniai). Tokia GMP atvyksta pas pacientus.

Net jei žmogui lūžusi galūnė ar jis patyrė širdies infarktą, jie negali suteikti jokio nuskausminimo. Keturis kartus perklausiau, ar tikrai juos teisingai supratau. Ta prasme, jūs nemalšinate skausmo?

„Mūsų žmonės kantrūs.“

Labiau primena specializuotą transporto paslaugą nei medicininę pagalbą. Dauguma pacientų į ligoninę vyksta patys.

Visame pasaulyje greitosios pagalbos teikimo taktikos dažniausiai skirstomos į dvi: „semk ir bėk“ arba „tūpk ir žaisk“. Pirmuoju atveju pacientas kuo greičiau gabenamas į ligoninę, o antruoju – pagalba suteikiama vietoje, kol būklė stabilizuojama. Tokijuje naudojama „semk ir bėk“ taktika. Medikai koncentruojasi į tai, kaip kuo greičiau nugabenti pacientą į ligoninę, kurioje jam bus suteikta visa reikalinga pagalba. Lietuvoje naudojame abi, priklausomai nuo situacijos.

Ir vis dėlto, ši sistema veikia. Japonijoje ligoninių ir greitosios pagalbos automobilių tinklas yra itin tankus. Atstumas iki artimiausios ligoninės beveik niekada nebūna didesnis nei 10 minučių. Daugeliu atvejų greitoji atvyksta per penkias minutes.

Nors sistema atrodo labai ribota, nėra vieno teisingo būdo teikti medicininę pagalbą. Japonai pasitiki savo kantrybe ir drausme.

Kaip manot, ar toks modelis galėtų veikti Lietuvoje?

Išmokite gelbėti gyvybę

Užsiregistruokite į mokymus, kurie paruoš nelaimingiems atsitikimams